Atspaudai

Būties atspaudas laike, kūno atspaudas smėlyje, atsiminimų atspaudai dabartyje. Menininko žvilgsnio atspaudas kūryboje. Kūryba, sušildyta apnuogintų regėto, regimo pasaulio kūnų.

Tarsi klišė, atpažinusi savo veidą baltame popieriaus lape.

Daugybė galimybių atverti pasaulį: meną pripildyti savų prasmių, reikšmių ir patirčių. Savita kalba ir energija.

Tėtis pasirinko liniją ir dvi spalvas – baltą ir juodą. Balto kelio meandrą asketiškoje juodoje erdvėje. Lyg siūlydamas pačiam gyvenimui, suaugančiam su pažinimu, įkvėptam jausenų ir vaizduotės džiugesio, juoda ir balta papildyti kitomis spalvomis ir tekstūromis, tonais ir pustoniais. Linijos metamorfozių raštais išraižė savąją pažinimo patirtį, anapus linijos atverdamas metaforos erdvę.

Linija ženklina kūno ribą erdvėje, judesio – laike. Linija atskiria, bet ir sujungia, sutelkia. Kūną ir erdvę, judesį ir laiką, praeitį ir dabartį.

Kaip nupaišyti gyvenimą? Gal tai yra linija – tobulojo amžinybės apskritimo fragmentas? 

                                                                 

                                  Aistė Jurga Krasauskaitė